Intriguojanti, nuotykių kupina ir vaizduotę pažadinanti kelionė į laikus, kai žmonės, dievai ir fantastinės būtybės gyveno viename pasaulyje. Tebų princesė Alkmenė laukia iš karo sugrįžtančio savo vyro Amfitriono. Audringą naktį ji su draugėmis ir nimfomis švenčia deivės Heros – žemės ir gyvybės motinos – šventę. Pačiame puotos įkarštyje vyras, susisupęs į Amfitriono apsiaustą, pasimyli su Alkmene. Netrukus išaiškėja, kad tai buvo ne jos sutuoktinis, o pats dievas Dzeusas. Aklas pranašas Teresijas išpranašauja, jog moteris susilauks dvynių: vieno jų tėvas – Amfitrionas, kito – Dzeusas. Princesė išties pagimdo du kūdikius, kuriuos pavadina Herakliu ir Ifikliu. Dzeuso sūnumi Herakliu ji nori atsikratyti, bet pabūgę dievo rūstybės tėvai nusprendžia auginti abu sūnus. Heraklis nuo pirmųjų gyvenimo dienų pasižymi neįtikėtinais sugebėjimais. Drąsus, gaivališkas ir ypatingai stiprus jaunuolis – tikra brolio Ifiklio priešingybė. Pusiau dievo, pusiau žmogaus laukia dideli žygiai, tačiau net ir nugalėjęs Tebų kalvose siaučiančią hidrą, išgarsėjęs kaip didvyris, jis neranda laimės ir paguodos žmonių pasaulyje. Nesibaigiančių intrigų auka, išduotas motinos Alkmenės ir atstumtas savo žmonos Megaros, Heraklis leidžiasi į tolimus, pavojų kupinus žygius, išgarsinusius jo vardą po visą pasaulį.
↧